Nors Joninių rytas atrodė niūrus ir apsiniaukęs, bet viltis ir noras švęsti nugalėjo. Oras darėsi vis palankesnis ir visi galėjome džiaugtis švente lauke. Iš pradžių pasistiprinome, kad turėtume jėgų žaidimams. O jėgų reikėjo daug. Jėgų reikėjo ir tiems, kas vaidino užduotis, ir tiems, kas spėliojo, ir netgi tiems, kas tiesiog stebėjo. Linksmybių ir juoko netrūko visiems. Kitas žaidimas reikalavo labiau ne fizinių galių, bet išmonės ir fantazijos. Iš gamtos gėrybių reikėjo sukurti Joninių paveikslą ir dar jį pristatyti. Dalyviai nustebino savo išmone ir išradingumu, paveikslai buvo labai įspūdingi. Kokios gi Joninės be vainikų pynimo? Vainikus pynė visos, ir pirmą kartą bandančios, ir jau patyrusios pynėjos. O jau tas vainikų gražumas. Kiekvienas savitas, originalus, nepakartojamas. Akimirką buvo netgi gaila tokius grožius paleisti į vandenį. Bet tokios jau tos tradicijos… Na ir žinoma, visos šventės kulminacija buvo paparčio žiedo ieškojimas, kurio visi su nekantrumu laukė. Buvo tikrai smagu!
Norim padėkoti mūsų jaunoms padėjėjoms, Gintarei Malakei ir Simonai Bielskytei už pagalbą organizuojant žaidimus. Ačiū fotografui Aleksandrui Paulauskui už įamžintas šventės akimirkas. Ačiū Rasai Šližytei ir jos šeimynai už skaniuosius medalius. Ačiū Gintarui Kvaraciejui už pagamintus rėmelius renginiui.
Dėkojame įmonei MyCall už dovanas, visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems prie šventės organizavimo!
Lauksime visų ateinančiuose mūsų renginiuose!
Daugiau nuotraukų galite rasti čia!
Teksto autorius: Julija Kvaraciejienė